10 kosminių objektų, keliančių grėsmę Žemei

Žmonija susiduria su daugybe pavojų, prieš kuriuos net svarbiausias mūsų ginklas – mokslo ir technologijų pažanga – yra bejėgis. Vienas iš jų – susidūrimas su kosminėmis uolienomis (asteroidais).

Ar žmonijos laukia likimas, kuris galėjo ištikti dinozaurus? „Sentry“ – išmani sistema, skirta įvertinti kosminių objektų krintimo riziką, žino atsakymą į šį klausimą. Jis seka asteroidus, kurie gali susidurti su Žeme. Išsamiau papasakosime apie dešimt pavojingiausių iš jų.

10. 2012 m. ketvirtis8

Didžiausia susidūrimo tikimybė yra 1 iš 188 679.
Numatoma data: 2047 m. kovo 8 d. 23:18

90 metrų skersmens dangaus kūnas atveria galimų mirčių iš kosmoso sąrašą. 2012 metų rugpjūtį jis praskriejo pro Žemę 5,9 mln. km atstumu. Ir nors asteroidas nuskrido, žadėjo sugrįžti 2047 m.

Tiesa, tikimybė, kad jis nuspręs su mumis užmegzti artimesnę pažintį, labai maža.

9. 2008JL3

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 13 280.
Numatoma data: 2027 m. gegužės 1 d. 9:07

2008-ųjų gegužė astronomams pasirodė vaisingi – jie aptiko net penkis asteroidus. Tačiau tik vienas iš jų buvo įtrauktas į 10 geriausių Žemei grėsmingų kosminių objektų. Jis vadinosi 2008JL3.

Tačiau, kaip ir dešimtoji reitingo vieta, šis dangiškasis svečias pasirodė ne toks mirtinas, kaip atrodė. Jis nedidelis, tik 30 metrų skersmens, o tikimybė, kad jis susidurs su Žeme, itin maža. Kitą kartą jis praskris pro Žemę labai arti, 2027 m.

8. 2006JY26

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 86.
Numatoma data: 2074 m. gegužės 3 d. 1:00 val

Mažytis, vos 8 metrų skersmens asteroidas buvo užfiksuotas teleskopų ekranuose 2006 metų gegužę. Ir nors, palyginti su kitais reitingo dalyviais, jo susidūrimo su Žeme tikimybė yra gana didelė, dėl savo dydžio „kosmoso grėsmė“ kelia tik linksmą juoką.

Labiausiai tikėtina, kad kūdikis sutiks ugningą galą viršutinėje atmosferoje. Žemės gyventojai tai galės stebėti 2074 m.

7. 2008UB7

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 36 101.
Numatoma data – 2060 m. spalio 31 d. 18:26

Šešiasdešimties metrų asteroidas 2008UB7 buvo aptiktas, kaip rodo pavadinimas, 2008 m. spalį, septynias dienas prieš priartėjus prie Žemės 6,3 mln. km atstumu.

Nors, sprendžiant iš skrydžio nuotolio, vargu ar reikia bijoti jo kritimo artimiausioje ateityje, mokslininkai jau apskaičiavo numatomą sprogimo galią. Paaiškėjo, kad tai prilygsta 16 megatonų TNT. Ar tai tiesa, ar ne, žmonija sužinos 2060 m. spalį, kai 2008UB7 vėl priartės prie mūsų planetos.

6. 2009JF1

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 4464.
Numatoma data: 2023 m. gegužės 6 d. 8:12

Na, tikrai, kas davė šiems mokslininkams teleskopus! Praėjus vos metams po pavojaus numeris 6 atradimo, tamsiose kosmoso gelmėse jie atrado dar vieną grėsmę Žemei.

Laimei, pavojaus skersmuo nėra pats ryškiausias – tik 13 metrų. Tačiau su juo susitiksime anksčiau nei visi kiti – 2023 metų birželį. Sprendžiant iš grėsmės skersmens, žmonija greičiausiai išgyvens šį susitikimą. Nebent jis gaus progą pasigrožėti nedideliu, nors ir ryškiu, ugningu debesiu, kuris staiga pražysta aukštai danguje.

5. 99942 Apophis

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 531 914.
Numatoma data: 2068 m. balandžio 12 d. 15:13

Šis asteroidas, vienintelis sąraše, gavęs savo pavadinimą, turi gana dramatišką istoriją. Jis buvo atidarytas 2004 m. Australijoje. Toli (kol kas) nuo mūsų esančio kosminio kūno skersmuo siekia 375 metrus, o, sprendžiant mokslininkų skaičiavimais, jis priklauso vadinamajam. Atonovo asteroidai.

Tai reiškia, kad dalis tokių asteroidų orbitos kertasi su mūsų planetos orbita. Žinoma, šis stebėjimas Žemei nieko gero nežadėjo. Susijaudinę mokslininkai atliko skaičiavimus ir paaiškėjo, kad 2029 metais mūsų pasaulį užklups akla kosminė jėga. Taip pat buvo apskaičiuota šio įvykio tikimybė – ji pasirodė lygi 3%. Todėl asteroidas buvo apdovanotas savo vardu, pagerbiant ypač žiaurų dievą iš Egipto panteono, kuris turėjo vieną, bet svarbų gyvenimo tikslą – sunaikinti Saulę.

Laimei, viskas pasirodė toli gražu ne taip baisu ir nereikia kaupti troškinio skardinių, laukiant artėjančios apokalipsės. Kitais, 2005 metais, nauji asteroido tyrimai parodė, kad 2029 metais jis pereis liestine. O Šiaurės pusrutulio gyventojai netgi galės tai savo akimis pamatyti danguje šviečiančio taško pavidalu. Ir čia baigsis visi jo „nuotykiai“.

4. 2000SG344

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 2096 m.
Numatoma data: 2071 m. rugsėjo 16 d. 00:26

Iki 2004 m. gruodžio mėn. buvo manoma, kad šis mažas, vos 30 metrų skersmens dangaus kūnas turi didžiausią galimybę su mumis tiesiogiai susitikti. Tiesa, pagal rizikos skalę jos įtaka įvertinta kaip nedidelė. Vis dėlto šis asteroidas yra labai mažas ir, greičiausiai, gražiai degtų viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.

Vėliau jis turėjo konkurentą (penkta vieta kosminių grėsmių reitinge – Apofis), o apie mažylį visi pamiršo. Visgi 700 metrų tau ne 30. Ir dar vėliau paaiškėjo, kad susidūrimo tikimybė taip pat maža - 1 šansas iš 417.

Beje, apie šį nedidelį dangaus kūną sklando labai įdomūs gandai. 2000SG344 orbita labai panaši į Žemės. Mokslininkų teigimu, 1971 metais šis žvaigždžių klajūnas dar kartą aplankė mūsų planetos apylinkes. Kas dar tokio kosminio nutiko 1971 m.? Teisingai, būtent tada buvo paleista kita „Apollo“ klasės raketa, 14 versija.

Astronautai nuskrido į Mėnulį ir grįžo, kaip suvenyrą atsivežę apie 50 kg Mėnulio dirvožemio. Ir šios dvi aplinkybės leidžia manyti, kad kosminis kūnas nėra toks kosminis, o gal net visiškai žmogaus sukurtas. Pavyzdžiui, tai gali būti Saturno klasės nešančiosios raketos liekanos. Juk jau buvo precedentas, kai kai kurie mokslininkai daug metų po Apollo 12 skrydžio kosmose plūduriuojančią raketą SIVB laikė natūraliu asteroidu.

3. 2019DS1

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 787.
Numatoma data: 2082 m. vasario 26 d. 19:15

Tai naujokas pavojingiausių Žemei kosminių objektų gretose. 2019DS1 buvo aptiktas visai neseniai, 2019 metų vasario pabaigoje, kai dar kartą praskriejo pro Žemę.

Šiemet atstumas nuo asteroido iki mūsų planetos buvo gana didelis – 726 tūkst. Ir, pridurkime, gana saugu.

Kitą kartą dangaus svečias per Žemės orbitą praskris 2082 m. Šiuo metu 2019DS1 bandys užmegzti glaudesnį ryšį su Žeme, skrisdamas tik iki 165 tūkstančių km atstumo. Ir yra nedidelė tikimybė, kad jis staiga pakeis savo trajektoriją ir nukris mums ant galvų.

2. 1979XB

Susidūrimo tikimybė yra 1/1,84E6.
Numatoma data: 2113 m. gruodžio 14 d. 18:07

Antroje vietoje, kaip potenciali asteroido grėsmė žmonijai, anot Sentry, yra net 700 metrų skersmens asteroidas, kurį prieš 40 metų atrado Australijos astronomai.

Potencialaus susidūrimo teks laukti ilgai, nes net ir pagal blogiausią scenarijų asteroidas mus pasieks tik 2113 metais. Tačiau jo skersmuo verčia mus saugotis net ir mažos tikimybės 1/1.84E6. Bet kas jeigu?

Jei taip, pasekmės Žemei gali būti katastrofiškos. Žemės paviršiuje yra daugybė susidūrimo su nekviestais svečiais pėdsakų – tarsi milžiniškas 200 km skersmens Kanados krateris, susidaręs nuo 5-10 km skersmens asteroido smūgio.

Antroji reitingo vieta, žinoma, mažesnė, bet pajėgi iškasti poros kilometrų pločio duobę, kaip jau 50 tūkstančių metų padarė jos brolis, suformavęs Beringerio kraterį JAV. O jei meteoritas atsitrenks į tankiai apgyvendintą miestą? Jei išsipildys blogiausias scenarijus, paguoda tik viena – kad jūs ir aš, mieli skaitytojai, nesulauksime šios niūrios datos.

1. 2010RF12

Susidūrimo tikimybė yra 1 iš 16.
Numatoma data: 2095 m. rugsėjo 5 d. 23:50

Didžiausią pavojų iš kosmoso Žemei kelia asteroidas 2010RF12. Jo skersmuo yra kuklus – vos 9 metrai, tačiau iš visų išvardytų turi didžiausią tikimybę atsitrenkti į Žemę. Mokslininkų skaičiavimais, tai 5%.

2010RF12 jau pralėkė pavojingai arti Žemės, vos 79 tūkstančių km atstumu. Tiesa, juo galėjo grožėtis tik pingvinai, nes jis buvo matomas tik iš Pietų ašigalio. Laimei, dėl mažo skersmens 2010RF12 greičiausiai nepadarys didelės žalos ir greičiausiai suirs atmosferoje.

Maksimalus, ką sugebės asteroidas, yra įspūdingas ugnies kamuolys, tarsi roko koncerte. Sprogimo galia bus prastesnė už Čeliabinsko, kuris, kaip prisimename, buvo 17 metrų skersmens.

Ar tai reiškia, kad pavojus iš kosmoso Žemei yra labai perdėtas? Patys mokslininkai teigia, kad matomi asteroidai nėra tokie baisūs kaip nematomi. Pavyzdžiui, ne viena observatorija užfiksavo tą patį Čeliabinsko meteoritą, kol jis neišdaužė langų miesto gyventojų namuose. Kas žino, koks nežinomas pavojus mus sėlina iš begalinės erdvės tamsos? Ar pavyks Žemei išvengti sunaikinimo? Jei to nepadarysime, mūsų palikuonys tikrai apie tai sužinos.