Kiekvienais metais atsiranda naujų technologijų, kurios palengvina ir padaro žmonių gyvenimus įdomesnius, o kasmet populiarios svetainės „MIT Technology Review“ redaktoriai ir rašytojai iš šių technologijų atrenka geriausią iš geriausių.
Taigi 2020 m. jie paskelbė savo metinį 10 pažangių technologijų, kurios pakeis pasaulį, sąrašą. Ir mes pristatome tai jūsų dėmesiui.
10. Klimato kaitos tyrimas
Iki šio dešimtmečio pradžios mokslininkai nenorėjo brėžti paralelių tarp ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip uraganai ir audros, ir klimato kaitos.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus sukauptas duomenų kiekis leidžia drąsiai teigti, kad klimato kaita beveik neabejotinai turėjo įtakos nepalankių oro reiškinių atsiradimui. Ištyrus šį ryšį, bus galima sukurti simuliacijas ir iš anksto pasiruošti rizikoms (potvyniams, atogrąžų audroms ir pan.), kai didėja visuotinis atšilimas.
Viena iš labiausiai trikdančių 2020 m. technologijų taip pat padės mums suprasti, kaip pertvarkyti miestus ir infrastruktūrą klimato kaitos besikeičiančiam pasauliui.
9. Senėjimą stabdantys vaistai
Būti amžinai jaunam ir sveikam – vis dar nereali žmonijos svajonė. Tačiau jau bandomi pirmieji senolitiniai vaistai, kurie, lėtindami natūralų senėjimo procesą, padeda išvengti įvairių negalavimų. Jie pašalina pasenusias (senstančias) ląsteles, kurios kaupiasi su amžiumi. Tokios ląstelės nesidaugina ir nemiršta, tačiau gali išsigimti į piktybines arba išprovokuoti uždegimą, kuris slopina normalius ląstelių atstatymo mechanizmus ir nuodija audinių ir viso organizmo mikroaplinką.
2019 metų birželį pasirodė pranešimai apie pirmuosius teigiamus senolitikų vartojimo rezultatus pacientams, sergantiems kelio sąnario osteoartritu. O panašūs vaistai jau kuriami su amžiumi susijusioms akių ir plaučių ligoms gydyti.
8. Diferencinis privatumas
Kaip renkate statistinius duomenis apie milijonus amerikiečių, išlaikant jų tapatybę paslaptyje? Pagal įstatymą JAV surašymo biuras turi užtikrinti, kad nebūtų pažeista piliečių tapatybė. Kad tai būtų pasiekta, prie statistinių duomenų pridedamas „triukšmas“. Pavyzdžiui, vienus žmones galite padaryti jaunesniais, kitus vyresniais, juodaodžius paversti baltais arba atvirkščiai.
Diferencinis privatumas yra matematinė technika, kuri leidžia valdyti šį procesą matuojant, kiek privatumas padidėja, kai prie duomenų pridedamas triukšmas. Šį metodą jau naudoja „Apple“ ir „Facebook“, kad rinktų apibendrintus duomenis, neidentifikuodami atskirų vartotojų.
7. Miniatiūrinis dirbtinis intelektas
Siekdami sukurti galingą dirbtinį intelektą, mokslininkai naudoja vis didesnį duomenų kiekį, pasikliaudami centralizuotomis debesų paslaugomis.
Bet kaip į miniatiūrinį AI sutalpinti didžiulį duomenų kiekį? Naujų algoritmų pagalba, kurie suglaudins esamus giluminio mokymosi algoritmus neprarasdami visų jų galimybių. Būtent šie algoritmai yra įdiegti naujos kartos specializuotuose AI lustuose, kurie bus naudojami mūsų išmaniuosiuose telefonuose ir kitose programėlėse.
Paprasčiausias pavyzdys yra „Google“ išmanusis asistentas. Praėjusių metų gegužę bendrovė paskelbė, kad jos mobilusis „Google Assistant“ dabar gali veikti nesiųsdamas užklausų į nuotolinį serverį. „Apple“ išmaniesiems telefonams skirtoje iOS 13 versijoje „Siri“ kalbos atpažinimas ir „QuickType“ klaviatūra veikia vietoje. Miniatiūrinio AI galimybes taip pat perėmė IBM ir „Amazon“.
Taigi ateityje mobiliajame telefone naudojamas AI gali būti išmanesnis nei kai kurie vartotojai.
6. Kvantinė viršenybė
Teoriškai kvantiniai kompiuteriai gali greitai išspręsti problemas, kurioms išspręsti itin galingiems šiuolaikiniams kompiuteriams prireiktų šimtmečių, jei ne tūkstantmečių. Pavyzdžiui, imituoti tikslų molekulių elgesį kuriant naujus vaistus ir medžiagas.
Praėjusį spalį „Google“ pademonstravo „kvantinę viršenybę“. 53 kubitų kompiuteris, kvantinio skaičiavimo elementas, apskaičiavo per tris minutes, o tai, Google teigimu, didžiausiam pasaulyje superkompiuteriui užtruktų 10 000 metų (1,5 milijardo kartų ilgiau nei kvantiniam kompiuteriui).
Tačiau tai vis dar yra demonstracinė versija, o įmonė turi sukurti kompiuterį, galintį atlikti naudingas užduotis. Ir tai yra nepaprastai sudėtinga užduotis: kuo daugiau kubitų, tuo sunkiau išlaikyti jų trapią kvantinę būseną.
5. Palydoviniai megakompleksai
Galimybė sukurti, paleisti ir eksploatuoti dešimtis tūkstančių orbitoje esančių palydovų nebėra fantazija, o realybė. Vien pagal SpaceX projektą per vieną dešimtmetį į orbitą planuojama pasiųsti 4,5 karto daugiau palydovų nei per visą „palydovo“ laikotarpį.
Tai skatins interneto plitimą ir pagerins ryšius Žemėje. Tačiau toks technologinis proveržis turi ir neigiamą pusę. Kai kurie tyrinėtojai baiminasi, kad šie objektai trukdys astronominiams tyrimams. Vienintelis blogesnis dalykas yra palydovo susidūrimo, dėl kurio atsirastų daug kosminių šiukšlių, tikimybė.
4. AI aptiktos molekulės
Mažai tikėtina, kad galėsite rankiniu būdu suskaičiuoti molekules, dėl kurių gali būti sukurta vertingų vaistų. Jų skaičius, pasak tyrėjų, siekia nuo 10 iki 60 laipsnio. Tai daugiau nei Saulės sistemoje yra atomų.
Dirbtinio intelekto (DI) dėka mokslininkai gali gauti didžiules esamų molekulių ir jų savybių duomenų bazes. Tai leis greičiau ir pigiau sukurti naujus vaistus.
3. Elektroniniai pinigai
Tokie elektroniniai pinigai kaip „WebMoney“ Rusijoje nieko nenustebins. Ką daryti su vienos skaitmeninės valiutos įvedimu visoje šalyje? Šią technologiją tikrai galima pavadinti įdomia ir proveržia.
Praėjusį birželį „Facebook“ pristatė „pasaulinę skaitmeninę valiutą“, pavadintą Svarstyklėmis. Idėja nebuvo patvirtinta ir projektas gali būti atidėtas.
Tačiau praėjus kelioms dienoms po „Facebook“ pranešimo, Kinijos liaudies banko pareigūnas pasiūlė Kinijos skaitmeninės valiutos atsiradimą.
Dabar Kinija ruošiasi tapti pirmąja pasaulio ekonomika, išleidusia skaitmeninę savo pinigų versiją, kuri bus naudojama kaip grynųjų pinigų pakaitalas.
2. Individualizuotos medicinos paslaugos
Kai kurios baisiausios žmonijai žinomos ligos yra tokios retos, kad pasitaiko vieną iš dešimties tūkstančių kartų ar net rečiau. O būna, kad nuo retos ligos vaistų nėra.
Tačiau ši liūdna padėtis gali keistis dėl naujų vaistų klasių, kurias galima pritaikyti pagal žmogaus genus. Jeigu šią itin retą ligą sukelia specifinė DNR klaida, tai šiuolaikinis mokslas suteikia pacientui bent galimybę ją ištaisyti.
Nauji vaistai galėtų veikti kaip savotiškas molekulinis trintukas, kuris ištrina arba ištaiso klaidingą genetinę informaciją. Jau yra tokio personalizuoto vaisto pavyzdys – gydytojai jį sukūrė mažai mergaitei Milai Makovets, kuri serga Betten liga, kurią sukėlė unikali MFSD8 geno mutacija. Gydymas Milasen neišgydė Milos visiškai, tačiau stabilizavo jos būklę.
Tik bėda – kas mokės už tokius vaistus, kai jie padės vienam žmogui, kai farmacijos įmonėms daug apsimoka gaminti plačiai reikalingus vaistus.
1. Internetas apsaugotas nuo įsilaužėlių
Kvantinės technologijos padės sukurti tinklą, kurio negalima nulaužti. Būtent tokią užduotį sprendžia komanda iš Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose. Ji kuria tinklą, jungiantį keturis Nyderlandų miestus ir naudodama tik kvantinius metodus informacijai perduoti.
Technologija pagrįsta atominių dalelių kvantiniu elgesiu – vadinamuoju „kvantiniu susipynimu“. Pagrindinis sunkumas kuriant tinklą yra tai, kad susipynusias daleles sunku sukurti, o dar sunkiau perduoti dideliais atstumais. Kol kas Delfto universiteto mokslininkai sugebėjo nusiųsti duomenis daugiau nei 1,5 km atstumu ir yra įsitikinę, kad maždaug šių metų pabaigoje galės sukurti kvantinį ryšį tarp Delfto ir Hagos.
Оставить Комментарий