Kaip pasikeitė šventės: nuo pagoniškų ritualų iki šiuolaikinių tradicijų

Šiuolaikiniame pasaulyje atostogos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau mažai kas susimąsto, kiek laiko praėjo visų mėgstamos šventės, kol jos įgavo mums įprastą formą. Leiskitės į įspūdingą kelionę laiku ir sužinokime, kaip pasikeitė pagrindinės žmonijos šventės.

Naujieji metai: nuo pavasario iki žiemos

Senovės žiemos šventės šaknys

Sunku patikėti, bet kažkada Naujieji metai Žiemą visai nesusitikome. Senovės slavai Naujųjų metų atėjimą šventė kovo mėnesį, kai gamta pabudo iš žiemos miego. Senovės Egipte šventė buvo siejama su Nilo potvyniu, o Mesopotamijoje – su pavasario lygiadieniu.

Romėnai pirmieji Naujuosius metus sutiko sausio 1 d. Tai atsitiko 46 m. pr. Kr., kai Julijus Cezaris įvykdė kalendoriaus reformą. Būtent tada dviveidis dievas Janusas, kurio vardu pavadintas pirmasis metų mėnuo, tapo perėjimo iš praeities į ateitį simboliu.

Šiuolaikinių tradicijų formavimasis

Rusijoje Naujųjų metų šventės data keitėsi kelis kartus. Iki XV amžiaus ji buvo švenčiama kovo 1 d., vėliau – rugsėjo 1 d. Ir tik 1699 m. Petras I paskelbė dekretą dėl Naujųjų metų sutikimo sausio 1 d. Kartu su nauja data atsirado ir naujų tradicijų:

  • Namų puošimas eglės šakomis
  • Fejerverkų paleidimas ir masinių švenčių organizavimas
  • Sveikinimai ir dovanos artimiesiems

Įdomu tai, kad paprotys puošti eglutę pas mus atėjo iš Vokietijos. Iš pradžių slavai puošė beržą – medį, kurį pagonių gentys laikė šventu.

Kalėdos: nuo slaptų susibūrimų iki pasaulinės šventės

Šventės ištakos

Ankstyvoji krikščionybė nežinojo tokios šventės kaip Kalėdos. Pirmieji minėjimai apie šventę pasirodė tik II amžiaus pabaigoje. Gruodžio 25-oji data pasirinkta neatsitiktinai – ji sutapo su pagoniška žiemos saulėgrįžos švente, kai romėnai šventė saulės dievo Mitros gimtadienį.

Įvairių tautų tradicijos

Kiekviena tauta į Kalėdų šventę atsinešė kažką savo. Rusijoje pagrindinis elementas buvo Kūčios – griežtas pasninkas iki pirmosios žvaigždės pasirodymo. Europoje atsirado Advento kalendoriaus ir vainiko tradicija. O šiandien toks pažįstamas Kalėdų Senelio įvaizdis JAV susiformavo tik XIX amžiuje veikiant „Coca-Cola“ reklamai.

Mažai žinomas faktas: viduramžių Europoje buvo paprotys rinktis „Kalėdų vyskupą“ – vaiką, kuris vienai dienai gavo bažnyčios valdžią. Ši tradicija simbolizavo Evangelijos žodžius, kad tiesa kalba kūdikio burna.

Velykos: seniausia žmonijos šventė

Nuo žydų Paschos iki krikščionių Paschos

Iš pradžių Pascha buvo žydų šventė, skirta žydų išvykimui iš Egipto paminėti. Pats žodis „Pascha“ kilęs iš hebrajų kalbos „pascha“ - „praėjimas“. Krikščionybėje šventė įgavo naują prasmę, tapo Kristaus prisikėlimo diena.

Simbolika ir ritualai

Įdomu pamatyti, kaip pasikeitė šventės simbolika:

  • Dažyti kiaušiniai pasirodė kaip naujos gyvybės ir atgimimo simbolis
  • Kulichas pakeitė žydų neraugintą duoną
  • Velykų zuikis tapo germanų tautų vaisingumo simboliu

Įdomu, kad tradicija dažyti kiaušinius raudonai siejama su legenda apie Mariją Magdalietę, kuri Romos imperatoriui Tiberijui padovanojo baltą kiaušinį su žodžiais apie Kristaus prisikėlimą. Imperatorius suabejojo, sakydamas, kad tai neįmanoma, tarsi baltas kiaušinis taptų raudonas. Pasak legendos, kiaušinis iškart pasidarė raudonas.

Šiuolaikinė šventė

Šiais laikais Velykos išlieka viena reikšmingiausių religinių švenčių, tačiau įgavo daug pasaulietinių bruožų. Atsirado naujos tradicijos:

  • Velykų mugės ir festivaliai
  • Šeimos vakarienės ir susitikimai
  • Labdaros renginiai ir pagalba tiems, kuriems jos reikia

Kaip šiandien keičiasi šventės

Šiuolaikiniame pasaulyje atostogos ir toliau vystosi. Atsiranda naujos šventės formos – sveikinimai internetu, virtualūs atvirukai, vaizdo skambučiai su šeima. Tačiau pagrindinė esmė išlieka nepakitusi – tai žmonių vienybės metas, galimybė parodyti dėmesį artimiesiems ir pajusti ryšį su šimtametėmis mūsų protėvių tradicijomis.

Įdomu tai, kad net globalizacijos laikais šventės išlaiko savo nacionalinį skonį. Pavyzdžiui, Rusijoje jie vis dar populiarūs Kalėdinės giesmės, o Skandinavijoje – šventinės eitynės su žvakėmis Šv.Liucijos dieną.

Netikėti faktai apie šventes

  • Iki XVIII amžiaus Kalėdų eglutės Europoje nebuvo statomos ant grindų, o kabinamos ant lubų viršūne žemyn.
  • Viktorijos laikų Anglijoje buvo tradicija per Kalėdas pasakoti baisias istorijas.
  • Kai kuriose šalyse yra paprotys Naujuosius metus švęsti kelis kartus – pagal skirtingus kalendorius

Šventės yra gyvas organizmas, kuris vystosi kartu su visuomene. Jie įsisavina naujas tradicijas, tačiau išlaiko savo pagrindinę funkciją – suvienyti žmones ir teikti džiaugsmą. O kas žino, kokias naujas formas ateityje įgaus visų pamėgtos šventės?