Top 5 įdomių faktų apie Lietuvą

Nori daugiau sužinoti apie Lietuvą? Jei taip, supažindinsiu jus su įdomiausiais faktais apie Lietuvą. Nepaisant savo dydžio, apsilankymas Lietuvoje yra puiki patirtis tiems, kurie nori atrasti gamtos ir istorines vietas bei unikalią architektūrą. Be jokios abejonės, šalis turi ką pasiūlyti keliautojui, norinčiam pasimėgauti savo nacionaliniais parkais, ramiais ežerais, vešliais miškais, taip pat kilometrų ilgio nuostabiais paplūdimiais, jau nekalbant apie itin svetingus Lietuvos žmones.

Lietuva – Europos centras

Vilnius, Lietuva. Onos bažnyčia, Žengimo į dangų bažnyčia, Chur

Remiantis mokslininko Jeano George'o Affholder atliktu tyrimu, 1989 metais Prancūzijos geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra 54°54′ šiaurės platumos ir 25°19′ rytų ilgumos, netoli Lietuvos Purniškių miesto. Skaičiavimui jie buvo pagrįsti svorio centru. Šimtmečio pradžioje jie įkūrė orientyrą (akmeninį stulpą, kuriame šiuo atveju yra žvaigždžių vainikas), kad nustatytų tikslų tašką. Todėl lietuviams tenka garbė būti laikomiems Europos centru.

Didžiausia Europos šalis ir Afrikos bei Amerikos užkariavimas

Vilnius, Lietuva. Šiuolaikinių biurų pastatų dangoraižiai Busine

Ar žinojote, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tapusi didžiausia Europos valstybe, užkariavo kai kurias Gambijos sritis, pavyzdžiui, Kuntos Kintės salą? Šalis apėmė šiuolaikinės Rusijos ir Lenkijos teritorijas, taip pat Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą (įskaitant Padniestrę ir Gagauziją), Lietuvą. Dar vienas būdingas lietuviams bruožas – Amerikos Kuršų kolonizacija, kolonijos susikūrimas Tobage. Jie nusprendė sukurti prekybos trikampį tarp Kuršo hercogystės, Gambijos ir Tobago.

Seniausia kalba žemyne

Vilnius, Lietuva. Angelo, pučiančio trimitą, statula

Turbūt vienas iš labiausiai nežinomų Lietuvos įdomybių yra tai, kad jie turi seniausią šnekamąją ir gyvąją kalbą. Seniausia iš indoeuropiečių kalbų naudojama akademiniais tikslais universitetuose, siekiant suprasti, kaip ji išsaugojo, be kita ko, senąsias formas, analizuoti kalbos raidą. Jei įdomu, ar tai paprasta kalba, ilgiausias žodis turi 37 raides ir yra „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesems“. Iš to, ką perskaičiau šiandien, jis buvo ištrauktas iš viso konteksto, nes jo reikšmė susijusi su žmonėmis, kurie eina į mišką rinkti žolės. Todėl lietuviai jums nepavydi, kai reikia mokytis gimtosios kalbos.

Dvi nepriklausomybės dienos

Lietuvos vėliava

Nežinau, ar yra kitų šalių, bet vienas pagrindinių lietuvių įdomybių yra tai, kad jie švenčia dvi nepriklausomybės dienas. vasario 16 d., taip pat kovo 11 d. Kokia priežastis? Jo nerami istorija. Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija, 1918 m. vasario 16 d. (jie nesirenka būti Vokietijos ar Rusijos marionetėmis, skelbia savo nepriklausomybę).
Po rinkimų Lietuvos RS parlamentas 1900 m. kovo 11 d. paskelbė nepriklausomybę nuo SSRS (nors tai buvo negyvas laiškas, oficialiai pasirodė po metų).

Dvi tautinės vėliavos

Be garsiosios geltonai-žaliai-raudonos Lietuvos vėliavos, simbolizuojančios kviečius, miškus ir žuvusiųjų, ginant tėvynę, kraują, 2004 metais Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms paminėti buvo priimta ir antroji tautinė vėliava. Tai istorinė vėliava, naudota Žalgirio mūšyje ir 1922–1939 metais naudota kaip centrinės Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava. Jei nuspręsite važiuoti per Lietuvą, šią vėliavą pamatysite daugelyje namų, ypač aplink Trakus. Be abejo, savotiškas lietuvių kuriozas, ar žinojote?

Baltijos tinklas

gražus-vaizdas-paplūdimys-prie-Baltijos-Jūros-Lietuvoje

1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei pusantro milijono žmonių, laikomų labiausiai antisovietine buvusia respublika ir propaguojančiu kitų tautų nepriklausomybę, prisijungė prie 600 kilometrų žygio iš Vilniaus (Litūnos) į Taliną (Estija). visoje Latvijoje (įskaitant Rygą). Ši politinė propaganda jam pelnė vietą Gineso rekordų knygoje. Kaip faktas, į kurį derėtų atsižvelgti ir kurioziškame straipsnyje apie Lietuvą, data pasirinkta neatsitiktinai, ji sutapo su 1939 metų rugpjūčio 23 dienos Molotovo-Ribentropo paktu, pagal kurį SSRS ir nacistinė Vokietija padalijo Rytų Europą. Todėl estai, latviai ir lietuviai ir šiandien turi stiprių antisovietinių nuotaikų.