Internetui įsiliejus į visus mūsų darbo ir asmeninio gyvenimo aspektus, mūsų smegenims sunku neatsilikti. Daugelis iš mūsų įpratę būti prisijungę 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir jaučiamės tušti, kai neprisijungę. Turime turėti nuolatinę prieigą prie savo sekėjų, socialinių tinklų ir programų, kad galėtume jaustis šio pasaulio dalimi.
Nenuostabu, kad didėjanti mūsų priklausomybė nuo šios revoliucinės technologijos keičia mūsų mąstymą, ypač Z kartos gyventojams, kurie užaugo nesuvokdami, kad prieš juos egzistavo alternatyvus pasaulis.
Mes dažnai nežinome apie išorines jėgas, kurios įtakoja mus viduje, nes dažniausiai jos atsiranda pasąmonės lygmenyje. Tą patį galima pasakyti ir apie technologijas, kurios buvo įsisavintos mūsų gyvenime – nuo televizijos iki pasaulinio žiniatinklio. Štai keletas pagrindinių būdų, kaip internetas užkulisiuose pakeitė mūsų mintis.
1) Smegenų funkcijų stiprinimas
Naršyti internete yra daug sunkiau nei skaityti knygas, nes šis procesas apima paieškos sistemose ieškomą to, ko norime, ir peršokimą nuo vieno hipersaito prie kito. Dėl šios priežasties, kai vidutinio ir vyresnio amžiaus dalyviams buvo nurodyta ieškoti internete konkrečių tyrėjų paskirtų temų, buvo nustatyta, kad besinaudojančių internetu smegenų veikla yra gilesnė nei tų, kurie juo nesinaudojo retai arba niekada.
Antrasis smegenų tyrimas buvo atliktas praėjus dviem savaitėms po to, kai dalyvių buvo paprašyta kiekvieną dieną po valandą ieškoti internete septynias dienas. Keista, bet nepatyrę interneto vartotojai dabar parodė smegenų veiklą, panašią į tą, kuri buvo stebima tarp dalyvių, kurie jau buvo susipažinę su internetu.
Tyrimai įrodo, kad vien tik internetinė paieška gali pakeisti mūsų smegenis. Antrojo smegenų skenavimo metu buvo suaktyvintos smegenų dalys, dalyvaujančios trumpalaikėje atmintyje ir sprendimų priėmime, o tai rodo, kad naudojimasis internetu sustiprino šias specifines smegenų funkcijas.
Jei mūsų pažintiniams gebėjimams pagerinti pakanka tik tokio trumpo mokymosi internetu laiko, tik įsivaizduokite, koks mūsų protas yra pažengęs po daugelio metų ekspozicijos. Ir ne tik paieškos sistemoms, tokioms kaip Google, bet ir socialiniams tinklams bei įvairiam interaktyviam turiniui, pasiekiamam internete. Eksponentinis vartotojų sukurto turinio internete augimas per pastarąjį dešimtmetį yra neabejotinas įrodymas, kad tampame kūrybiškesniais žmonėmis.
2) Padidėjęs kūrybiškumas
Internetas suteikė mums visiems balsą elektroninėje erdvėje ir galimybę lengvai bendrauti su kitais, nes daugelis iš mūsų konkuruoja vieni su kitais, kad būtume išgirsti. Atrodo, kad „Facebook“ būsenos atnaujinimai, komentarai ir stebėjimai, nuotraukų ir vaizdo įrašų įkėlimas, vietų tikrinimas ir t. t. nekyla abejonių dėl savo privatumo, nepaisant su tuo susijusių pavojų.
Geros naujienos yra tai, kad trokštame būti populiarūs socialinėje žiniasklaidoje ir apskritai internete, kitą įrašą internete neišvengiamai skatiname būti kūrybiškesniais ir originalesniais.
Negalima paneigti, kad mūsų protas tampa kūrybiškesnis ir labiau įkvėptas žiūrint milijonus nuostabių vaizdo įrašų „YouTube“, protingas citatas socialiniuose tinkluose, „Twitter“ ir „Facebook“ ir daugybę kitų šaunių idėjų internete. Norėdami visa tai sugalvoti, smegenys generavo idėjas, sėmėsi įkvėpimo ir pasidalino ja su kitais vartotojais.
3) Poveikis savigarbai
Šio naujai atrasto kūrybiškumo linksmybių internete trūkumas yra tas, kad kai kurie iš mūsų pradeda jaustis nepasitikintys savimi. Mes lyginame savo ir draugų gyvenimus pagal tai, ką jie įkelia į socialinę žiniasklaidą ir tinklus. Reikėtų prisiminti, kad šios žinutės nesuteikia tikslaus gyvenimo vaizdo, nes daugelis jų pozuoja internete norėdami sužavėti kitus. Dėl šių klaidingų palyginimų mes pernelyg pavydime nekenksmingų žmonių, besimėgaujančių, pavyzdžiui, atostogų, nuotraukų.
Tyrėjai išsiaiškino, kad trečdalis dalyvių, peržiūrėję savo „Facebook“ kanalą, jautėsi neigiamai, ypač tie, kurie tik naršė svetainėje ir nesiuntė jokių žinučių.
Atrodo, kad, bent jau kai kuriems iš mūsų, mūsų smegenys dabar nesveikai susiejo mūsų dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje su mūsų savigarba. Tikriausiai todėl dabar girdime apie tai, kaip priverstinis „Facebook“ naudojimas gali sukelti depresiją ir kaip žmonės tampa priklausomi nuo „Facebook“. Daugumoje šių sutrikimų problemos šaltinis kyla dėl suvokto socialinio spaudimo ir pagrindinių savigarbos problemų.
4) Sumažėjęs dėmesys
Atsiradus ir plintant interneto technologijoms, mūsų gebėjimas išlaikyti dėmesį vienai temai pastebimai sumažėjo. Hipersaitai pasirodo visame internete, skatinantys naršyti svetaines nelinijiniu būdu. Ilgas ir nuolatinis naršymas internete, spustelėjus vieną nuorodą po kitos, paskatino mūsų dėmesį tik trumpam žvilgtelėti į kiekvieno puslapio turinį ir pereiti prie kito.
Dažnai ieškome kitos temos, kuri patraukė mūsų dėmesį, net nebaigę pusės to, ko ieškojome iš pradžių. Iš esmės vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tinklaraščių savininkai, yra tai, kaip priversti internetinius skaitytojus toliau skaityti jų turinį.
Jei jums reikia įrodymų, kad tampame nekantrūs (bent jau internete), peržiūrėkite šią informacinę statistiką apie mūsų dėmesį ir elgesį internete. Tyrimas parodė, kad mūsų vidutinis dėmesys sumažėjo daugiau nei 30% nuo 12 sekundžių 2000 m. iki 8 sekundžių 2013 m.
Vidutiniškai biuro darbuotojai savo pašto dėžutes tikrina 30 kartų per valandą. Taip pat buvo nustatyta, kad 53 573 tinklalapių peržiūrų metu 17% truko mažiau nei 4 sekundes, o tik 4% truko ilgiau nei 10 minučių! Laikykitės taip ir mums sunku susikoncentruoti ties vienu dalyku, todėl priversti mus pereiti prie kelių užduočių.
5) Skatinkite daugiafunkcinį darbą
Dėl sumažėjusio gebėjimo išlaikyti dėmesį vienai užduočiai, imamės kelių užduočių, vienu metu užsiimdami keliais dalykais. Manau, kad šiuo metu tikriausiai darote ką nors kita, nei skaitote šį straipsnį: galbūt klausote dainų, kalbatės internete, tikrinate „Facebook“ ir gautuosius atskiruose skirtukuose ar net naršote kitose svetainėse.
Atsiradus nešiojamiesiems išmaniesiems įrenginiams, mūsų protas buvo perkurtas, pritaikytas stimuliuoti tik tada, kai vienu metu atliekame skirtingas užduotis.
Kai dauguma žmonių daugelio užduočių atlikimą suvokia kaip idealesnį laiką taupantį variantą, atsiranda neigiamų padarinių, kai pažinimo gebėjimai iš tikrųjų nusveria produktyvumą. Tyrimai parodė, kad kelių užduočių atlikimas iš tikrųjų padalija mūsų dėmesį ir dažnai blaško dėmesį. Nustatyta, kad tik reta 2% populiacija, vadinama super užduočių vykdytojais, geriau atlieka kelis darbo krūvius.
6) Perprogramuoti atmintį
2011 m. tyrime psichologė dr. Betsy Sparrow padarė išvadą, kad pasaulinis internetas dabar yra „išorinė atminties saugojimo vieta, o jūs esate atsakingi už dalykų atsiminimą“. Keturių atminties eksperimentų metu buvo nustatyta, kad dalyviai, užduodami paprastus klausimus, buvo linkę galvoti apie tokius kompiuterinius terminus kaip „Yahoo“ arba „Google“.
Jiems geriau sekėsi prisiminti nereikšmingą informaciją, kai manė, kad per pakartotinį testą jos nepavyko rasti kompiuteryje. Paprašius įvesti šią informaciją į kompiuterį ir išsaugoti skirtinguose aplankuose, dalyviai iš tikrųjų sugebėjo geriau atsiminti aplankų vietas nei patys operatoriai!
Šis tyrimas atskleidė, kad internetas tapo tam tikra tranzityvinės atminties šaltinio forma, todėl pasikeitė dalykų atsiminimo būdas. Kaip hipotezė vienas iš aukščiau minėto tyrimo 1985 m. tyrėjų, operacinė atmintis reiškia būdą, kaip mes pasikliaujame kitais, labiau išmanančiais tam tikrą dalyką, kad padėtų mums prisiminti informaciją.
Interneto dėka mūsų neberiboja žmogaus smegenų talpa, mes patikėjome savo atmintį tinklui, kad likusį laiką galėtume skirti kūrybai. Paieškos sistemos, tokios kaip Google, tapo vartais bet kuriuo metu pasiekti bet kokią informaciją.
